Nenatūrali gyvenimo tėkmė kaip industrializacijos pasekmė

Išplitus industrializacijai ir urbanizacijai, iškilo būtinybė sukurti griežtą gyvenimo struktūrą, kuri užtikrintų stabilų ir nuspėjamą darbuotojų srautą į sparčiai augančius miestus. Ši sistema buvo reikalinga kapitalistinės mašinos poreikiams, užtikrindama ekonomikos augimą ir suteikdama valstybėms galimybę konkuruoti globalizuotame pasaulyje.

Ši struktūra, kurią sudaro mokykla, universitetas, šeima / vaikai, karjera iki išėjimo į pensiją, pensija ir mirtis, buvo industrializacijos, urbanizacijos, plačiai paplitusio švietimo ir globalizacijos rezultatas. Tai palyginti naujas reiškinys, nepasireiškęs didžiojoje žmonijos istorijos dalyje (150-20000 metų į praeitį) ir vis dar nėra visuotinai taikomas daugelyje pasaulio vietų. Žmogaus egzistencijos didžiojoje laiko juostoje šis modelis gali būti vertinamas kaip eksperimentas, kuris nėra natūralus žmonėms ir niekada nebuvo praktikuojamas tokiu mastu.

Vienas iš pastebimų šio eksperimento šalutinių poveikių yra tas, kad daugeliui žmonių sunku įsilieti į šią sistemą, net ir nuo mažens pripratę jį vertinti kaip natūralų gyvenimo ciklą. Jie retai susiduria su alternatyviomis gyvenimo struktūromis, todėl jiems nėra aiškaus kelio, jei jie negali prisitaikyti prie šio.

Kita šios struktūros problema, ji buvo sukurta siekiant teikti pirmenybę ekonominiams ir pramonės poreikiams, o ne asmens gerovei. Todėl daug informacijos, kuri atskleidžia šios sistemos netobulumus, yra paslepiama arba nepaisoma. Pavyzdžiui, genetiniai tyrimai rodo, kad tik apie 40% vyrų žmonijos istorijoje kada nors turėjo vaikų. Tai rodo, kad šeimos nesukūrimas istoriškai buvo įprastas nemenkai daliai vyrų. Tačiau šiuolaikinė visuomenė propaguoja idėją, kad šeimos sukūrimas yra universalus gyvenimo tikslas kurį kieivienas gali pasiekti. Tai sukuria pernelyg didelį spaudimą asmenims ir ignoruoja realybę, kad daugelis liks vieniši arba bevaikiai, kaip visada buvo ir bus.

Taip pat pramoninėse visuomenėse daugelis žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo – tai yra statistinis faktas. Industrializacijos propaguojama idėja, kad vien sunkus darbas garantuoja ramų ir patogų išėjimą į pensiją nėra realus. Tačiau toks pasakojimas skatina žmones išlikti įsipareigojusiems sistemai, kuri nebūtinai jiems atlygina taip, kaip buvo pažadėta.

Ką norėjau pasakyti kad žmonės kurie yra vieniši ir galvoja kad nebesusilauks vaikų bei šeimos ar tie kurie nesugeba sukurti karjeros ir tapti turtingais yra visiškai sveiki žmonės kuriem reikia suprasti kad tokia išvardinta gyvenimo struktūra ira nauja industrializacijos pasekmė, kuri nėra natūrali žmogui pagal istorinius faktus, todėl kiekvienam reikia ieškoti alternatyvių gyvenimo būdų ir domėtis istorija kad nereikėtų vaikytis fantazijų kurių tik nedaugeliui istoriškai pavyko pasiekti.